Tiesiog AnaLena…

Kai pirmą kartą pamačiau samojedų veislės šuniukus, iškart pamilau ir pažadėjau sau, kad tikrai tokį įsigysiu, bet svajonės lieka svajonėm, ši gal ir išsipildys, bet dėl tam tikrų aplinkybių dar tikrai ne taip greitai…
O štai ir mano numylėtieji!

Argi nemieli šitie mažyliai?! ;]

Baltučiai, kaip išvolioti sniege… ;D

Aštuoni gražuoliai su šeimininke. xD

Jų mielumui tiesiog neįmanoma atsispirti…

Daugiau apie samojedų veislę, priežiūrą ir istoriją galite paskaityti šiuose puslapiuose:
http://www.samojed.lt
http://www.bone.lt/suo/Veisles-portretas/Samojedai-sunys-is-Siaures/
http://www.kika.lt/index.php?module=catalog&action=view&itemId=977866

Kartais būna tokių akimirkų, kad iš džiaugsmo atrodo širdis iššoks iš krūtinės, atrodo turi tiek jėgos, kad galėtum kalnus nuversti ir padaryti bet ką, kai neįveikiami dalykai tampa tokiais paprastais ir nesudėtingais, tada siela dainuoja, o širdis atrodo myli viską.  Man taip nutinka, ne taip dažnai kaip norėčiau, bet nutinka. Ypatingai pavasarį, kai gamta tiesiog sprogsta ir atsiskleidžia visu savo gražumu, tiesia rankas į tave ir tiesiog įtraukia į tą spalvų ir kvapų sūkurį… Juk tiek nedaug reikia, kad žmogus pasijustų laimingas ir gyvas.

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.
- Ką gi tu matei Mėnuly?
- Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.

J. Marcinkevičius